Keliaivis

KLUBO SUSITIKIMAI KIEKVIENĄ
PIRMADIENĮ 18:00 (GMT +02:00)
daugiau inf
o klubo groupse


video

Prisijunk ir Tu!!

paskutinis neformaliai oficialus klubo meetas ir frizbio match'as

Kagi, LD-AT'08 praėjo, belieka tik džiaugtis, liūdėt, gydyt žaizdas arba tiesiog ropštis ant autostrados ir kelt nykštį, kuris neš į visas keturias puses. Kol dar nykštys visų neišnešė, darom paskutinį klubo meetą, BIRŽELIO 17d. , 18val. Santakos stadione, Kaune. Meet'o metu aptarsim LD-AT'08, rudens keliones, mokslo galą, kelio kryptį ir tt.
Tuo tarpu ganėtinai paskutinis frizbio match'as vyks trečiadienį birželio 18d. apie 21.00val., taip pat Santakos stadione, Kaune.


you're more than wellcome!!!

LD-AT'08 įvyko


Nepatikėsit, bet LD(AT)08 jau praėjo... gal labiau nutekėjo. Momentėlis gavosi neblogas, nors kiek ir prieštaringas. Veiksmas truko kiek mažiau nei dvi paras. Dalyvavo maždaug 40 veikėjų iš LT, Vokietijos ir Švedijos. Buvo daug patirta...
Tiems kas visgi nežino apie ką čia kalbama, galima priminti, jog LD tai jau antrus metus iš eilės autostopo klubo KELIAIvis organizuojamas renginėlis - stovykla skirtas suburti įvairius keliautojus ir juos užimti įvairiais aktivičiais, prieš jiems patraukiant savo keliais per vasarojų.
Penktadienis praėjo laukiant dalyvių. Buvo vykdomi organizaciniai reikalai: nagrinėjama teritorija, žymimas kelias nuo masinių žudynių vietos. Visgi, dalyviai rinkosi vangokai, vis klaidžiojo po apylinkes nerasdami prieigos. Laukimui užsitęsus ilgainiui kilo techninių kliūčių sėkmingai išpildyti programos punktus. Apsiribota naktiniu frizbiu, o galiausiai - laužu.
Šeštadienis...atėjo ir suakėjo, tačiau laukė įdomioji programos dalis - baidarės. Tiesa paraleliniame pasaulyje vyko ir žygis dviračiais. Apie jį yra išlikę mažai žinių: dalyvavo berodz 6 žmones, kurie apsukę ratą po aukštaitijos nac. parką pasislėpė pas kažkokius kareivukus stovykloj ir tiesė ryšio tiltą. Tuo tarpu baidarių sekciją sudarė visi likę dalyviai. Vandens mėgėjų startas kiek užtruko, bet startavus ilgai netruko pradėti lyti. Lietus buvo esminis colinis vinis, kuris pramušė visus. Lietui vis labiau užpilant akis beliko tik kiek mitriau vektoriuotis pirmyn, žemyn...upe. Upėje knibždėjo visa įvairovė įvairenybių: įvairūs gerklę peržnybt ir nebutinai besitaikantys pauksčiais su paukščiukais, ididūs turistai, smulkus pakrančių prekybinkai, vienas pro kitą lėkė šlapiai žasimingi mūsų baidarių sekcijos dalyvių veidai; prie rimtesnių užkardų vyko įdomūs performancai, vienas įdomus hepiningas surengtas ir ant upės kranto aplink laužą. Tačiau, laužui išdegus, o lietui nestabdant teko toliau tęsti kelionę. Vėliau lietus liovėsi, o upė - ne. Visgi pasiekus Švenčionėlius danguj sušvito saulė, galvoje - zelcas o tolumoje stovyklos laužas ir pirtis. Grįžom į savo Eldoradą. Pavakare paėmus pirtį ypatingų pageidavimų nebeliko, tik atsimest ir pasyviai stebėt laužą, aplinką, auksinės lejkos nugalėtoją, karo veteraną, mėnesio debiutantą - Paulių. Apie jį galima būtų parašyti atskirą chapter'į tačiau pakanka pastebėti, jog jis nepaliko nė vieno dalyvavusio stovykloje abejingo, netgi gudas perleido jam visus savo JĖBAUS taškus.
Sekmadienis atėjo taip ir nesibaigus šeštadieniui. Iš ryto dar šį bei tą, o vėliau visi savais keliais; išjėbti, tačiau laimingi. Dabar vasara tikrai prasidėjo. HIT THE ROAD JACK!

Pasveikink mamą ir varom arba tiesiog BRAŽUOLĖ



Ilgasis savaitgalis žinoma galėjo susiklostyt ir kitaip: UA, L, DK, F... tiek laiko atžvilgiu tiek lankytinų objektų pasiūlos buvo, bet va su paklausa kiek kitaip. Na bet ir alternatyva pasilikti LT nebuvo pati blogiausia. Planas bei renginio koncepsija gimė jau prieš kokią savaite važiuojant autiku. Festivalio esmė: pasveikinus mamas negangrenuoti namuose o vykti atsimesti į gamtą, kur taip pat galima pauostyti žalią pumpurą, optelti, bei užsiimti įvairiais laisvalaikio žaidimais: frizbis, CTF, padurnink draugą ir tt. Tuo labiau, kad ir Bražuolės upelio gojus - tam dėkinga vieta. Kas dviračiais, kas autostopu, kas alternatyviu autostopu (susitranzuok draugą, kuris važiuoja su mašina) kas dar kaip nors, bet visi vistiek susirinko iki sekmadienio saulės laidos. Saulę nuleidom žaisdami frizbį, kol dar galėjom kažką įžiūrėt. Kai jau nelabai galėjom, tai ėmėmės kito žaidimo: CTF(capture the flag). Šis žaidimas tai pigiausia ir primityviausia visų tų paintball'ų, airsoft'ų ir kitų ekšen geimu versija. Žaidžiama naktį, pasidalinus į dvi komandas, reik saugot savo gyvybę (popieriaus skiautę ant rankos), komandos vėliava bei atimti iš priešininkų vėliavą. Generolas(bei meno vadovas, perėjęs per ugnį ir vandenį) Gudas visus surikiavo ir netrukus po trumpo instruktažo žaidimas prasidėjo. Lūžo šakos, virto medžiai, jauni ąžuolai, krito žmonės ir daug dar visko vyko. O vyko ilgai, kokias 5val. nes buvo ir destrukcijos ir grubumo ir netikslumo bei kitų belfų ar liapsusų. Nė viena komanda taip ir nelaimėjo, tačiau buvo prieita konsensuso, kad miške smagu o prie laužo šilta ir taip pat smagu, tad visi sumigravo aplink laužą. Ten jau įsivyravo savotiškas veiksmas... Ne už ilgo ir prašvito. ech... visgi naktis buvo kitokia. .. kas tą naktį miegojo, kas nemiegojo, kas užsivakavo inkubatoriuje, o kas paprasčiausiai nukrito kur stovėjo, bet įdienojus visi pasveikino saulę, kas kaip mokėjo. Programa tesėsi: maisto valandėlė, realybės šou "Pirmuonys" bei kiti lauko žaidimai. Gerokai pasitušinus atokaitoje, vėsusis upelis priglaudė po savo kriokliu. Vanduo tikrai nesurakino, tad turėjom gana neblogą perfomancą akvaparko motyvais. Po kurio beliko tik skirstytis namo. "ir Kaune gyventi galima" veidais pasiekėme namus, šaldytuvą, vonią , lovą. Geras buvo veikalas, nors kiek ir baisinis. Savotiška įžanga į LD.



Dėmesio! Atidaryta nauja KELIAIvio veiklos sekcija


Viskas prasidėjo nuo gimtadienio. Kol vyrukai žaidė futbolą, Moo formavo alternatyvą - frizbį. Gimtadieniui parėjus tas pats Moo ir vėl ėmė mobilizuoti liaudį ir formuoti naują klubo veiklos aktyvą, alternatyvą - frizbį. Oras jau įšilo žolė sužaliavo, tai ryšium su tuo visi nešasi į lauką savo žaislus: kas aitvarą, kas kamuolį, kas lazdą, kas peilį, kas golfą, kas parašiutą, kas motcą, o kas -frizbį. Taigi nuo šiol KIEKVIENĄ TREČIADIENĮ SANTAKOJE 18.00val. renkamės su papildomais žaislais žaisti bendro mūsų žaidimėlio - FRIZBIO.


Išrinktas naujas KELIAIvio vadas!


Vaidulis a.k.a. iliuminacija
+370 672 06529 ( na ir +37060203862)
Skype: iliuminacija
MSN: iliuminacija@hotmail.com
E-mail: iliuminacija@gmail.com

mėgsta - ... ai gal patys paklauskit ką mėgsta ir ką nemėgsta


veiksmas:
o buvo viskas taip: iškilus nuomonei, kad klube reik reformų ir šiaip sukrėsti visiem galvas, nusprendėme daryti GPS(generalinį planavimo seminarą). Jis gavos jau ketvirtas berodz, jei neklystu. Sooo, reikalą jau antrą kartą ėmė kuruoti gigi . Einamieji klausimai sprendėsi vangiai, palydint juos su daugybe polemikos:) taičiau sueigos eiga pakrypo kiek kita linkme kai ant diskusinio lapelio buvo išstatytas naujo VADO klausimas. Visi sumišusiais veidais dairėsi vieni į kitus, rinko savo favoritą. Ir... daugumai nusprendus ir įkalbėjus, o Vaiduliui pritarus nuo šiol turim naują vadą. Per gimtadieni dar atlikom pseudo oficialios inauguracijos ceremoniją ir vat.. :)

Viešvilė (gimtadienis part II )



Gimtadienis pati geriausia šventė... Nesvarbu kad jau vieną kartą jį paminėjome, bet gero nebūna per daug. O tas geras šį kartą vyko Viešvilėje. Gimtadienio mastai lengvai prasiplėtė ir išėjo iš rėmų. Vietinio kultūros skyriaus darbuotoja Eglė ir jos vyras skulptorius Juozas parūpino mums mokyklą, kuri po mūsų kultūrinio apdorojimo tapo gana gaji autostopo bazė, kur buvo sočiai vietos tiek žaisti šprotus, tiek dainuojamosios poezijos koncertus, tiek miegoti, tiek ir nemiegoti. Na bet apie viską nuo pradžių.

Penktadienis
. Visi delegatai it kokie deputatai rinkosi įvairiomis kryptimis į Viešvilę. Vakarop jau gerokai jų prisirinkus bei apsidirbus paruošiamuosius apdorojimo darbus, veiksmą perkėlėme ant Švedkalnio(toks beveik piliakalnis netoli Nemuno, kur rado daug baltų pakastų ir kur šiaip gražu), užsikūrėm laužą, išsitraukėm kas ką turėjom (nepamirštant ir Gudo) ir užvakarojom. Skambėjo bonkos, dainos, gitara ir kiti garsai. Įnaktyjus prasukom "lapių medžioklės" žaidimėlį. Gerokai po vidurnakčio palikom Švedakalnį ir įvairiom trajektorijom grįžom į mokyklą. Grįžę užleidom šeeeezovos muzikos, sulindom į tūliką, iškvėpavom visą orą ir tada ėmėmės žaisti šprotus. Po to, paryčiais, kas sumigo, kas nesumigo, bet oficialiai nieko nevyko.
Šeštadienis. Rytas, kaip dažniausiai būna, atėjo neklausęs ir nesibeldęs. Teko keltis ir jį sveikint, priiminėt. Kagi, įmitom ir patraukėm ,vedini Juozo, per vasarojus, per laukus ir per vietines vietas. Aplankėm vietines pardotuves, kontrabandos Nemunu pukntus, patį Nemuną, Švedakalnį šviesoje ir kitus objektus. Kelionės tipas buvo, rekreacinio, pažintinio tipo. Labai patiko:) O dar labaiu patiko, kad grįžus jau laukėEglės ir pagelbininkių gamintas maistelis, utititi skani sriubytė. Na o po sriubytės atėjo rimtoji dalis - autostopo valandėlė vieniai publikai. Deja... publikos daug nesusirinko. Bet programą suvykdėm, kurios geriausias punktas buvo RAIMONDOS ir KREIVO koncas. jeee! Poto viskas nurimo ir baigės... ne ne baigės tik autostopo valandėlė, bet jai pasibaigus prasidėjo sportinio aktyvo valandėlė. Kas išėjo žaist fūlę, kas frizbį, kas ir taip jau buvo išėję. Sugrįžusių laukė nauja programos dalelė - miestų rožė (namiokas Viešvilei: think gliobal). Statėm rožę iki vėlumos ir nors ne visus paskaičiavimus atlikom teisingai, tačiau statinys išėjo malonus akiai. Po tokio didingo darbo buvo pats metas atsimesti pirtyje. Pirtis labai gerai tušino. Besitušinant atėjo vidurnaktis na ir ta proga inauguravom naują vadą VAIDULĮ. O poto dar šiek tiek ir visi išėjo... iš pirties atgal į mokyklą. Kur jau prasidėjo complet-total laisvas veiksmas iš serijos, kas kaip moka tas taip šoka. Išvadas visi pasidarė iš ryto.

Sekmadienis. Na sekmadienis - pabaigos diena. Tvarkymasis, gangaravimas, atsisveikinimai ir kelionė namo. Na kai kas dar strigo panemunėje, kažkas - Kaune, bet čia jau versija ne spaudai. Žodžiu gimtadienis buvo entertaining . Apie jį galit pasis
kaityt ir Viešvilės spaudoj: http://www.musulaikas.com/?id=5&nid=294
vat...

fiesta autostopova publicum (gimtadienis part I )

ŠENDIEN, balandžio 1 Kaune bare, pube, džeme, name ir visame kame
pavadinimu DžEMPUB (Laisvės al. 59 (5 aukštas), Kaunas) vyko fiesta
autostopova publicum :) ,
programoje: vizualizacijos IŠ KELIO bei klubo gyvenimo, atsakymai i visus
klausimus susijusius su autostopu, grupės GROVE SOLID ir GELTONI RADIATORIAI koncertai. Skamba viskas labai solidžiai, bet buvo kiek nurautai, nes programos punktai keitės valandom, įtampą teko sopinti alumi, kurio kiekis vis didėjo Tačiau apskritai viskas buvo čiki: daug nurautų savų veidų (kurie paskui išsitaškė), dar daugiau nepažįstamų susidomėjusių veidų bei autostopo dvasia visame Džempube. Kiek nekažkoks buvo baigiamasis akordas - pseudo afterparty, kažkokioj palėpėj kur ( nors visi mėgėjai ir sutilpo) fiziškai buvo tik stovimos vietos, tačiau mėgėjai greit apleido patalpas ir liko tik atkakliausi participantai. Kagi, prisisekit diržus, dar laukia 4-6d. Viešvilėj.

KELIAIvio vėliava, Klaipėdoje

Ohoho, didi diena atėjo į mūsų klubą. Žinoma labai daug šitoj istorijoj nusipelnė mažas (Jovkė), kuri ir pagamino klubo simbolį ir pasididžiavimą. Na bet vien pagaminti neužtenka, todėl šioje vietoje dar nemažai nusipelnė ir gerbiamas klubo atašė Klaipėdos krašte - Žirnis, kuris sudylino vėliavos iškilmingą pašventinimą vienoje iš uostamiesčio bažnyčių. oh boy, oh boy, oh boy beliko tik nutranzuoti,pašventinti ir grįžti. Nuvažiavom, tada aplankėm Eglę. Po aplankimo šiek tiek sunku buvo keltis ankstyvą rytą į maldą, bet visgi šventas reikalas. Mišios. Kunigėlis pagal kilę skautas, autostopo reikaluose gaudosi, tad ne tik pašventino vėliavą, bet ir į pamokslą įtraukė autostopą. Terminatoriai pakibo. Po mišių nužvelgėm Klaipėdą nuo bažnyčios bokšto (emotional). Paglostėm jūrą ir pasukom namo. Na ne pačiu tiesiausiu keliu. Nusprendėm grįžti panemuniais, pakeliui dar panagrinėjant būsimą gimtadienio vietą. Namų tą dieną taip ir nepasiekėm, tačiau supratom, kad turėsim gerą gimtadienį.

Marokas, burokas Jeem-elf-Naa, rupšna, jerundaa, Nikodemas, fruktis ir kt. chill out







Ratas ratelis rateliukas ratukas RATAS, artėjant žiemos atostogoms vis labiau ėmė veržti galvą, mintis ir kasdienybę. Tačiau prieš kelias savaites nusipirkus bilietus į saulėtąjį Maroką, kuris tada taip atrodė taip toli, nebuvo kur dingti. Tikslas. Į saulę! Į Afriką! Tikslas, kurį kiekvienas turėjo pasiekti savaip. Tačiau nieko nėra neįmanomo. Atlikus pora driežo manevrų anksčiau ar vėliau visi buvo pasirengę KELIAUTI. Visi tai: tuchkus, Rutulis, Pylė, Vaidulis ir Eglė. Daugiau norinčių ar galinčių visgi neatsirado.
Pirmasis ekipažas - tuchkus ir Rutulis pajudėjo, nei likę 3 egzemplioriai. Kelias į Maroką buvo aiškus: Kaunas-Warszawa-Frankfurt(Hahn) oro uostas, na bet gavos kiek kitaip, nes PL pasigavus tralelį į F, laiko ribos kiek prasitempė, tad atsirado galimybė aplankyti bičiulį Neilą L. Pirmas kontaktas tarp Rutulio ir Neilo padarė juos neišskyriamais širdies draugais. Visgi idomi asmenybė tas Neilas. Na bet grįžkim prie Maroko. Primitęs sūrių, nusrėbęs, išsivigadinęs pirmasis ekipažas buvo pristatytas tiesiai į orouostą iš kur jau beliko tik atsiplėšti nuo žemės ir kiek luktelėjus nusileiti. Ooooo..... manoji Afrika!!! Tuo tarpu Pylė, Vaidulis ir Eglė sėkmingai ar nesėkmingai, šito niekas iki šiol nežino laikė vieną po kito egzaminus ir švitino save mokslo spinduliais. Jie prisistatė tik 10 dienų vėliau. O 10 dienų Maroke jau gana ilgokas laikotarpis. Praleidę naktį Fes'e pirmojo ekipažo dalyviai pradėjo skvarbujį žįgį į šalies šiaurę. Kelias vingiavo per dūminius rajonus , tad teko nemažai atsipūsti ir šeip daryti atstajus. Pravažiavus Riff'o kalnus kiek didesnis atstajus įvyko Chefchaoen'o gyvenvietėje. Nuostabus mėlynas miestas apsuptas kalnų. Bėda tik ta kad ten daug lyja. Todėl sustojus frukčiuj( prancūzas ir Bretanės regiono ištampytu veidu ir išraiškinga kalbėsena, charizmatiška asmenybė) nedelsiant buvo prieita nuomonės kraustytis į pietus, į Marrakech miestą. Kelionė truko visą dieną, o jos pabaigoje ekipažas buvo ne koks kitoks o guminis. Taigi.. Marakešas. Laikas jame tarsi sustojo, tačiau pinigų leidimo greitis gerokai ugtelėjo. Viskas aplink ėmė mutinti, įgrįso. Tačiau debesis prasklaidė koks tai škotas, prasitaręs apie galimybę filmuotis, t. y. gauti momentinį darbą kino industrijoje. Darėsi įdomu. Visgi, atsirado kažkas naujo. Darbas ir mėsa padarė iš beždžionės žmogų, o iš tuchkaus ir Rūtulio Marokas padarė kino žvaigždes.
O tuo momentu veiksmas vystėsi ir paralelinėje erdvėje. Pajudėjo antrasis ekipažas. Jų kelionė per Europą irgi turėjo savito šarmo, kuris labiausiai atsiskleidė PL. Pakrovę batareikas Frankfurte, pas kokį tai CS narį, ekipažo dalyviai taip pat išskrido. Į Maroką. Maroke juos ne tik pasitiko vietinis HC narys su visa savo profesūra, bet ir paėmė Vaidulį į žmonas. Buvo smagi naktis, apipinta įvairiausiomis būsimo bendro gyvenimo istorijomis.
Sekančią dieną Maroko sostinėje Rabate įvyko apbiejų ekipažų susitikimas. Oj buvo juoko ir kalbų. Tačiau tuchkui ir Rutuliui rėikėjo į darbą tad visi patraukė ir vėl į Marakešą. Ilgainiui filmo industrijoj dirbo tik Rutulis, visiem kitiem teko veiklų ieškotis patiems. tuchkus su Pyle ėmėsi smulkiųjų perpardavinėjimo (perpardavinėta kontrabandinį viskį ir pornūhą) verslų, tačiau jodojioj rinkoj nebuvo pakankamai pinigų siūlomoms prekėms įpirkti. Tačiau viskį teko išgert, o pornūhą iškeisti į nereikšmingas smulkmenas. Na o mergiotės ėjo ant promenadų su vietiniais jaunuoliais.
Galop tikrai buvo sotu nuo Marakešo. Reikėjo skverbtis į pietus. Pirminis kelionės planas buvo važiuoti į Mauritaniją, tačiau pasklidus gandams, kad ten nesaugu, visi ūmai suspendavo ši kelionės maršrutą, o paaiškėjus, kad tai buvo blefas, buvo per vėlu kažką daryt. Bet kokiu atveju prieš važiuojant žemyn į dykumą vertėjo užžymėti visiškai netoli Marakešo esantį pajūrio banglentininkų ir šiaip alternatyvų miestel - Esuirą. Geras tai miestelis, tik kad jame ištiko negudrumas su bustu, nes vietinis caras, ne tik, kad belenkaip apgavo ant visokių pigių triukų, bet ir įbruko urvelį, kuriame niekada neprašvinta. Na bet tai gero laiko Esuiroj iš principo nesugadino, o galbūt, kaip tik praturtino. Dvi dienos praėjo kaip žiūūkšt ir teko kraustytis toliau.
Dykumos. Šitą vietą galima pavadinti pačia įdomiausia, nes iki tol buvo tik čilinimas ir gangrenavimas, o nuo čia akis užplūdo vaizdai, krentantys iš bet kokių suvokimo rėmų. Besileidžiant žemyn kelias vingiavo vandenyno pakrante, kartais labiau pasukdamas į smėlio jūrą, kartais driekdamasis pačia vandenyno pakrante. Vieta, kur susiduria dvi galingos stichijos: deykuma ir vandenynas negalėjo palikti nė vieno abejingo. Tokioj vietoj supranti, koks iš tiesų šūdelis yra žmogus prieš gamtą ir stichiją. Na bet užteks tos polemikos. Susitikimo vieta - Tarfaya - mažas miestelis prie Atlanto vandenyno, esantis prieš Kanarų salas. Ten butelis už 20eu parai kiek padoresnis, na nepaisant to, kad užsikimšo tūlikas, na bet į techninius nesklandumus nesigilinkime. Taigi, Tarfaya... nesugadintas turizmo miestelis, su nuoširdžiais, besišypsančiais, paprastais žmonėmis. Čia taip pat yra ir Egziuperi muziejus. Vietiniai sako, jog būtent Tafajoje nukrito Egziuperi lėktuvas ir būtent ten gimė knyga - Mažasis Princas. Joo, princo skečai muzijuje yra. Na bet kokiu atveju Tarfaja galima laikyti esmine ir baigiamaja kelionės dalimi. Nes poto, nugaravus tuchkui, likę dalyviai patraukė iki Vakarų Sacharos sostinės - Lajūno, kur pranašas dar patąsė po kopas, pagirdė lapnugario pienu ir paleido visus i visas keturias puses. Tai buvo pats piečiausias kelionės taškas. Vėliau Pyle su Vaiduliu ėmė Tarudantę ir Tafraut, o Rūtulis su Egle apsiribojo (ir vėl) Marakešu ir Rabatu. Žmonės šneka, kad butent Rabate Rutulis surado savo dižiausią gerbėją, na bet čia jau kita istorija. O istorija apie Maroka jau kaip ir prie galo. Marokas - gerai, kad ir koks jis vis labiau tampa nupopsintas, tačiau vis dar galima rasti ir ten autentikos. Ir galų gale viską lemia žmonės kuriuos sutinki savo kelyje. Nėr ko stovėt prieangy, reik užeit į vidų. Oooooo MANOJI AFRIKA!!!
Bon Voyage et Bon Marriage!