Pasveikink mamą ir varom arba tiesiog BRAŽUOLĖ



Ilgasis savaitgalis žinoma galėjo susiklostyt ir kitaip: UA, L, DK, F... tiek laiko atžvilgiu tiek lankytinų objektų pasiūlos buvo, bet va su paklausa kiek kitaip. Na bet ir alternatyva pasilikti LT nebuvo pati blogiausia. Planas bei renginio koncepsija gimė jau prieš kokią savaite važiuojant autiku. Festivalio esmė: pasveikinus mamas negangrenuoti namuose o vykti atsimesti į gamtą, kur taip pat galima pauostyti žalią pumpurą, optelti, bei užsiimti įvairiais laisvalaikio žaidimais: frizbis, CTF, padurnink draugą ir tt. Tuo labiau, kad ir Bražuolės upelio gojus - tam dėkinga vieta. Kas dviračiais, kas autostopu, kas alternatyviu autostopu (susitranzuok draugą, kuris važiuoja su mašina) kas dar kaip nors, bet visi vistiek susirinko iki sekmadienio saulės laidos. Saulę nuleidom žaisdami frizbį, kol dar galėjom kažką įžiūrėt. Kai jau nelabai galėjom, tai ėmėmės kito žaidimo: CTF(capture the flag). Šis žaidimas tai pigiausia ir primityviausia visų tų paintball'ų, airsoft'ų ir kitų ekšen geimu versija. Žaidžiama naktį, pasidalinus į dvi komandas, reik saugot savo gyvybę (popieriaus skiautę ant rankos), komandos vėliava bei atimti iš priešininkų vėliavą. Generolas(bei meno vadovas, perėjęs per ugnį ir vandenį) Gudas visus surikiavo ir netrukus po trumpo instruktažo žaidimas prasidėjo. Lūžo šakos, virto medžiai, jauni ąžuolai, krito žmonės ir daug dar visko vyko. O vyko ilgai, kokias 5val. nes buvo ir destrukcijos ir grubumo ir netikslumo bei kitų belfų ar liapsusų. Nė viena komanda taip ir nelaimėjo, tačiau buvo prieita konsensuso, kad miške smagu o prie laužo šilta ir taip pat smagu, tad visi sumigravo aplink laužą. Ten jau įsivyravo savotiškas veiksmas... Ne už ilgo ir prašvito. ech... visgi naktis buvo kitokia. .. kas tą naktį miegojo, kas nemiegojo, kas užsivakavo inkubatoriuje, o kas paprasčiausiai nukrito kur stovėjo, bet įdienojus visi pasveikino saulę, kas kaip mokėjo. Programa tesėsi: maisto valandėlė, realybės šou "Pirmuonys" bei kiti lauko žaidimai. Gerokai pasitušinus atokaitoje, vėsusis upelis priglaudė po savo kriokliu. Vanduo tikrai nesurakino, tad turėjom gana neblogą perfomancą akvaparko motyvais. Po kurio beliko tik skirstytis namo. "ir Kaune gyventi galima" veidais pasiekėme namus, šaldytuvą, vonią , lovą. Geras buvo veikalas, nors kiek ir baisinis. Savotiška įžanga į LD.