paskutinis neformaliai oficialus klubo meetas ir frizbio match'as

Kagi, LD-AT'08 praėjo, belieka tik džiaugtis, liūdėt, gydyt žaizdas arba tiesiog ropštis ant autostrados ir kelt nykštį, kuris neš į visas keturias puses. Kol dar nykštys visų neišnešė, darom paskutinį klubo meetą, BIRŽELIO 17d. , 18val. Santakos stadione, Kaune. Meet'o metu aptarsim LD-AT'08, rudens keliones, mokslo galą, kelio kryptį ir tt.
Tuo tarpu ganėtinai paskutinis frizbio match'as vyks trečiadienį birželio 18d. apie 21.00val., taip pat Santakos stadione, Kaune.


you're more than wellcome!!!

LD-AT'08 įvyko


Nepatikėsit, bet LD(AT)08 jau praėjo... gal labiau nutekėjo. Momentėlis gavosi neblogas, nors kiek ir prieštaringas. Veiksmas truko kiek mažiau nei dvi paras. Dalyvavo maždaug 40 veikėjų iš LT, Vokietijos ir Švedijos. Buvo daug patirta...
Tiems kas visgi nežino apie ką čia kalbama, galima priminti, jog LD tai jau antrus metus iš eilės autostopo klubo KELIAIvis organizuojamas renginėlis - stovykla skirtas suburti įvairius keliautojus ir juos užimti įvairiais aktivičiais, prieš jiems patraukiant savo keliais per vasarojų.
Penktadienis praėjo laukiant dalyvių. Buvo vykdomi organizaciniai reikalai: nagrinėjama teritorija, žymimas kelias nuo masinių žudynių vietos. Visgi, dalyviai rinkosi vangokai, vis klaidžiojo po apylinkes nerasdami prieigos. Laukimui užsitęsus ilgainiui kilo techninių kliūčių sėkmingai išpildyti programos punktus. Apsiribota naktiniu frizbiu, o galiausiai - laužu.
Šeštadienis...atėjo ir suakėjo, tačiau laukė įdomioji programos dalis - baidarės. Tiesa paraleliniame pasaulyje vyko ir žygis dviračiais. Apie jį yra išlikę mažai žinių: dalyvavo berodz 6 žmones, kurie apsukę ratą po aukštaitijos nac. parką pasislėpė pas kažkokius kareivukus stovykloj ir tiesė ryšio tiltą. Tuo tarpu baidarių sekciją sudarė visi likę dalyviai. Vandens mėgėjų startas kiek užtruko, bet startavus ilgai netruko pradėti lyti. Lietus buvo esminis colinis vinis, kuris pramušė visus. Lietui vis labiau užpilant akis beliko tik kiek mitriau vektoriuotis pirmyn, žemyn...upe. Upėje knibždėjo visa įvairovė įvairenybių: įvairūs gerklę peržnybt ir nebutinai besitaikantys pauksčiais su paukščiukais, ididūs turistai, smulkus pakrančių prekybinkai, vienas pro kitą lėkė šlapiai žasimingi mūsų baidarių sekcijos dalyvių veidai; prie rimtesnių užkardų vyko įdomūs performancai, vienas įdomus hepiningas surengtas ir ant upės kranto aplink laužą. Tačiau, laužui išdegus, o lietui nestabdant teko toliau tęsti kelionę. Vėliau lietus liovėsi, o upė - ne. Visgi pasiekus Švenčionėlius danguj sušvito saulė, galvoje - zelcas o tolumoje stovyklos laužas ir pirtis. Grįžom į savo Eldoradą. Pavakare paėmus pirtį ypatingų pageidavimų nebeliko, tik atsimest ir pasyviai stebėt laužą, aplinką, auksinės lejkos nugalėtoją, karo veteraną, mėnesio debiutantą - Paulių. Apie jį galima būtų parašyti atskirą chapter'į tačiau pakanka pastebėti, jog jis nepaliko nė vieno dalyvavusio stovykloje abejingo, netgi gudas perleido jam visus savo JĖBAUS taškus.
Sekmadienis atėjo taip ir nesibaigus šeštadieniui. Iš ryto dar šį bei tą, o vėliau visi savais keliais; išjėbti, tačiau laimingi. Dabar vasara tikrai prasidėjo. HIT THE ROAD JACK!