Taigi, pasiekiam Minską. Išlipam prie metro. Reik tuliko, skubiai :) aplink nėra, elgiamės vyriškai ir pažymim teritoriją kažkokiam kieme :) dabar jau vėl galima mąstyt. Reik skambint mūsų būsimam geradariui, mano draugo Osamos (tikrai toks vardas, nejuokauju) draugui, kuris mum suteiks būstą ateinančioms dienoms. Susiskambinam ir sutariam susitikt centre. Einam į metro. Dar vienas motyvas, iš namų pasiėmiau krūvą baltarusiškų pinigų, 160 gabalų net, tik nemaniau, kad jie veikiantys, bet, kas žino, gal koks nacionalinis bankas išmainys, o jei ne, tai lošim pokerį. Betgi pokštas, nueinam į metro, sako, ok, veikia pinigėliai. GERAS:) Bilietėlis trys šimtai rublių, apie trim centų mūsiškų. Judam.
Pasiekiam centriuką, o čia, šviesos švieselės. Vidury centrinės aikštės didžiulis telikas ir Lukashenka sako kalbą iš tribūnos, yra stebinčiu. Įdomu. Pasijuntam, kad atvykom į autoritarinę šalį. Surengiam dar vieną šou su pinigais makdake. Vistik paaiškėja, kad ne visi pinigai veiksmingi, tai traukiu po vieną kupiūrą, o mergaitė: "eta naše dengi, net ena ne naše dengi" Žodžiu smaginamės ir dar aplinkinius palinksminam :)Prie happy mealo dovanų gaunam po augintinį, kurį tuoj ir pakrikštijam, nuo šiol tai drakoniukas Minskas.
Sulaukiam bendrakeliaivių ir jamam taksą į mūsų laukiantį butą. 5lt. Neblogai, matyt su taxi dar pasivėžinsim. Pasiekiam butą. Apartamentai, trys kambariai, patalynė, tvarka ir t.t. Būna ir blogiau:) Bujosim matosi :)
Išsikapanojam į miestą, bet prie lauko durų pakimbam, čia yra užraktas, o kodo tai nežinom, ką daryt?? užmatom moterėlę artėjančią, laukiam. Klausiam tetos kodo, sako nežino,bet po derybų išduoda:) einam saugūs. Užsukam į pirmą pasitaikiusį kiemą, o čia, spėkit :P ogi, kur buvus, kur nebuvus lova, prigulam, išmėginam. Apžiūrim naktinį Minską, įspūdinga, tiesą sakant, man primena Budapeštą. Patinka. Ieškom, kur užeit pasėdėt, čia draugiškas latvis, rūkantis prie kavinės pasisiūlo mus palydėti iki kiečiausios Minsko vietelės, nu ok, why not? Ateinam, nėra vietų, dar pasivaikštinėjam. Nusprendžiam pasitoosint "namie". Susirandam naktinaitę parduotuvaitę. O kas gi čia? Ogi baltarusai, kai ir rusai, po 11 val neprekiauja stipriaisiais gėrimais. Įtikinu chebrą manim pasitikėt ir jamu vyną ir kolą. Pasiteisina, kokteiliai patinka :) toosas vyksa namie, pažiūrim baltarusiško popso kanalą, įdomu.
Šeštadienį butą aplanko santechnikas, dirba vyras išsijuosęs, užlaiko biški mus, nu bet nieko:) Sninga, jėga, pirmasis sniegas :) Užeinam papietaut į tradicinį restoraną, tuoj veja į rūbinę, nenusirengus neaptarnauja, ir visam Minske taip, wow. Nu paskanaujam barščių, dar kokių tai gėrybių.
Tiesa, dar baltarusiškų vestuvių įpatumus apžiūrėjom, paskutinė mada: limuzinai, puošti juodais balionais. Valdo, ką? Čia įdomus simbolis toks manau :) kaip pažiūrėsi :)
Vakare patraukiam į nacionalinių baltarusiškų - latviškų šokių festivalį, pasiekiam kultūrnamį, įdomu. Bet įėjimas gviešia pinigų, apsižiūrim, nusprendžiam, kad neverta ir tramo stotelėj surengiam lietuviškų šokių šou:) patinka.
Vakare Minske gali užeit į du taškus. Kuriame buvom vakar vėl perpildytas, tik šįkart dar sužinom, kad čia staliuką reik užsisakyt prieš porą dienų. Einam į antrąjį, klubas nepajamsi, rimtas su halogeninėm iškabom:) užeinam, vėl spiria į rūbinę, ir tik tada paaiškėja, kad pas juos šįvakar banketas, todėl tik pasėdėt ramiai galim. Hmzz, nenorim taip.
Nusprendžiam daryt kokteilių toosą namie. Dar nėra 11, minam į shopą. Jeee, turiningos lentynos, griebiam visokių gėrybių: kavos deegtinės, degtinės, bet ne kavos, likerio kažkokio, sulčių spanguolių, pieno ir dar visokių keistenybių. Toosas namie oj kaip vyksta.
Ryte visi draugiškai pasižiūrim Obuolių maišą ir laukiam atvykstant mūsų geradario. Atiduodam raktus ir keliaujam link stoties. Surandam traukinių stotį, o mum reik autobusų, nes pasirinkom tokį kelią atgalios. Autobusų stotis Minske - mistika, niekas nežino kur ji slepias, net traukinių stoties informacija. Galiausias iškvočiam dėdę milicininką ir šis prasitaria. Metro pagalba nusigaunam ten. O štai, autikas į Vilnių ketvirtą, bet va iš kitos stoties yra trečia, pirkit pas mus bilietus ir keliaukit ten. Na jau ne, nusipirksim vietoj. Jamam viešąjį iki kitos stoties. Įlipę, pasiteiraujam pas dvi tetules, kada mum lipt, tos net klausimo neišgirdę ima rėkt, kad nieko nežino, nu ok, ačiū už dėmesį. Šalia stovinti mergaitė pasisiūlo pagelbėti. O tetulės ne šiaip sau smagios, oj ne. Staiga viena pašoka, trenkia kitą žemyn ir pabėga iš autiko :) kita rėkia: BABA PAŠLA:)) nu ką aš galiu bepridurt :) ogi nieko:)
atvykstam, paaiškėja, kad autiko trečia valandą čia nebūna, bet va ketvirtą būna. Nu oki, nusiperkam bilietus ir laukiam. Pavalgom vietinėj kavinukėj už porą litų. Cizos po 40ct, kainos valdo. Atvažiavus autikui paaiškėja, kad jis ir į Kauną vežą, tai negi ginčysimės, važiuojam.
Prie sienos pasieniečiai smagūs. Baltarusiai vaikšto su kailinėm kepurėm, padabintom komunistinėm žvaigždėm, kodėl gi ne:) bet geriausias pokštas pas lietuvius. Visus išlaipina, prisirašyt reik. Stojam į eilę, bet kas gi tai? iš tolo spindi kavos aparatas, prisigrūdam ir jau, kad perkam, kad perkam. Kažkaip susigundo ir aplinkiniai, staiga visa eilė nuo pasieniečių pereina pas kavos aparatą, o ką mes? o mes be eilės pas dėdes tikrintojus. Muitininkas Indrės klausia: "Ką vežat?", ta pasisuka į mus ir sako, išverskit, "Nu ką veži klausia". Čia natūraliai nebesusilaiko ir muitininkas, visi kvatojamės saldžiai sau. Sakau, kad ne egoistai mes, visus palinksminam :)
Taip, pirkę bilietus į Vilnių, pasiekiam Kauną.
Išvada: ne kiekvienas Minskas, kas Minsku žiba.
By Kriste :)
