Zervynos

Na pagaliau, pagaliau viskas baigės arba tik prasidėjo. Galiausiai padarę viską, kas nuo mūsų priklauso: pridavę „KELIAIvio“ dokumentus registrų centrui, sulaukę naujai iškeptų „Pub Fortas“ maikių, ramia širdimi galėjome palikti, Kauną, „Fortą“ ir patraukti į dzukiją, į Zervynas.
Į trasą pajudėjome tryse, daugiau „keliaivių“, vykstančių ta linkme neatsirado. Aš išvažiavau pirmas. Laimingas ir gyvenimu besidžiaugiantis suagumiečio, gyvenančio Paryžiuje sūnus pametė iki vln prieigų iš kur į dzukiją patekti buvo lengviau nei iš Kauno.
Kelias iki Varėnos buvo vingiuotas, kontrastingas ir labai spalvotas. Jo metų susilaukiau komplimentų ir pasiūlymo pamasažuoti iš vieno „numanomai“ seksualinių mažumų atstovų, taip pat kažkur in the middle of nowhere atsiradę kaimiečiai siūlėsi į draugus. Gerai kad iš ten mane ištrauke raumeninis iš Alytaus. Jis neatvertė man savo knygos, bet ir iš viršelio matės jos turinys. Vienaip ar kitaip Varėną pasiekiau. Trumpai kirptos galvos su cigaretėm dantyse tūnančios pravažiuojančiuose golfuose manes nesužavėjo. Laimei GiGi ir pelės ilgai laukt nereikėjo. Kartu su jais praėjome Varėnos gyvenamajį rajoną ir stojome ant kelio vedančio į Marcinkonis. Laukė paskutinė atkarpa. Kelias buvo vakuminis kaip reikiant, bet iš kažkur nukritusi studenčiokų porelė iš VDU surinko mus visus ir pristatė Zervynų kaimui. Na ką...prasidėjo atostogos „rūgpienių kaime“. Truputį panavigavę tarp senų triobų suradom vietinį vedėją, kuris mums išrupino vietą palapinei ir žinoma - samanų sulčių. Steigėm bazę ir tam vakarui programą baigėm. Sekančią dieną prabudę pūkštelėjom į šalia tekančia Ūlą, papietavom (pusryčius valgyti jau buvo per vėlu) ir sulaukę Adams pradėjom ekskursiją po vietinę apylinkę. Adams nušvietė vieitnį geležinkelio mazgą, vietovės istoriją bei kitas smalsautojo ausis dominačias detales. Niekaip neįkalbėję Adams pasilikti į bazę grįžom vieni. Ten mus aplankė Švyturys. Pokalbis su juo prasidėjo kiek įtemptai, kalba sukosi apie gresiantį pilietinį karą, bet viskas acipalaidavo Švyturio pirty. Gerokai nugaravę, atsipalaidavę, pasigardžiavę alumi ir prisiklausę Švyturio istorijų apie KGB, Afganistaną ir tt. , grįžom į bazę ir susmigom. Ryte ir vėl laukė kelias... kelias namo. Grįžom paprastai: viena iš per pusvalandį pravažiavusių dviejų mašinų važiavo tiesiai į Kauną. Mums jos tik ir reikėjo. Taip padėjome tašką dar vienoje klubo kelionėje.
(tuchkus)

Komentarų nėra: