Paintball arba kaip KELIAIvis sėmėsi patirties karo lauke

Ankstyvą šeštadienio rytą, kai laikrodis patylomis mušė devintą valandą, neatpažinti asmenys pradėjo būriuotis šalia Kauno pilies esančios parduotuvės IKI. Tai buvo iš anksto suplanuota operacija, kurios metu septyni taikliausi, greičiausi ir stipriausi, klubo KELIAIvis nariai norėjo išbandyti save ypatingai ekstremaliose situacijose. Tam tikslui buvo pasirinktas interaktyvus dažasvydžio žaidimas, kuris savo aplinka ir naudojamais ginklais mažai kuo nusileidžia tikriems karo veiksmams.

O viskas buvo taip ……
Šeštadienio rytą susirinkę prie IKI ir suformavę kovinį vienetą, visi drauge patraukėme į puikiai autostopui tinkančią vietą, troleibusų stotelę. Susitranzavę tinkamo numerio mikriuką, vos už kelių minučių buvome prie legendomis apipinto ir sovietmečiu dvelkiančio penktojo forto. Nepabūgę griuvėsiais apsupto forto, mes žygiavome ,,Legiono“ link, kur mūsų jau laukė priešininkų komandos ,,IRISH pub dream team“ lyderis Žilvinas. Slapti šaltiniai sužinojo, jog Žilvinas švenčia gimtadienį, tad nieko nelaukę, apipylėme jį dovanomis ir gražiais linkėjimais, o Žilvinas atsidėkodamas pažadėjo labai neskriausti mūsų per artėjantį mūšį. Papokštavę ir pirmaisiais įspūdžiais pasidalinę, patraukėme į baraką, kur kiekvienas gavome po išsvajotąjį šautuvą ir juokingą uniformą su skambiu užrašu ,,Selita ENERGY“, kuris nežadėjo lengvo pasivaikščiojimo po fortą.
Po keleto minučių pasirengimo mes jau buvome pasiruošę žygiuoti į mūšio lauką ir įrodinėti savo pranašumą prieš IRISH pub‘o komandą. KELIAIvis, vadovaujamas tuchkaus,viso žaidimo metu atrodė itin grėsmingai ir net nesileido į kalbas apie pralaimėjimą. Žaidimo eigoje buvo išbandyti įvairiausi taktiniai sprendimai, siekiant pagerinti komandos susižaidimą. Mūšis vyko atkakliai iki didžios pertraukos, nes per pietų pertrauką gavome užkasti nuostabios kareiviškos košės su spirgučiais, po kurios norėjosi eiti ne atgal į mūšį, o kur nors ramiai prigulti ir pamiegoti, nes lakstymas po tankų garažus daugelį iš mūsų nuvarė nuo kojų. Skaniai pavalgę ir pailsėję toliau tęsėme susišaudymą tarp padangų, kur užvirė įnirtinga kova iki paskutinio atodūsio. Šaudėmės, bėgiojome ir slėpėmės kaip tikri kariai, tačiau netikėtai pasibaigę šoviniai skelbė žaidimo pabaigą. Nors galiausiai ir nesugebėjome įveikti Žilvino vadovaujamos komandos, tačiau mes įvykdėme savo tikslą, nes atėję į mūšį kaip atskiri klubo nariai, išėjome iš jo kaip viena darni KELEIvio komanda.
(Tomas)

Komentarų nėra: